Pirmasis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mėnuleigis šiandien sėkmingai pakilo iš Kanaveralo kyšulio kosminės stoties Floridoje. JAE marsaeigis buvo paleistas „SpaceX Falcon 9“ raketa 02:38 vietos laiku, vykdant JAE ir Japonijos misiją į Mėnulį. Jei zondas pasisektų, JAE taptų ketvirtąja šalimi, po Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų, eksploatavusia erdvėlaivį Mėnulyje.

JAE ir Japonijos misijoje dalyvauja Japonijos bendrovės „ispace“ pagamintas nusileidimo modulis „Hakuto-R“ (reiškiantis „Baltasis triušis“). Erdvėlaivis pasieks Mėnulį per beveik keturis mėnesius, o tada nusileis Atlaso krateryje, esančiame artimojoje Mėnulio pusėje. Tada jis švelniai paleidžia 10 kg sveriantį keturratį „Rashid“ (reiškiantį „dešinėn valdomą“) marsaeigį, kad šis tyrinėtų Mėnulio paviršių.

Mohammedo bin Rashido kosmoso centro pastatytas marsaeigis turi didelės skiriamosios gebos kamerą ir terminio vaizdo kamerą, kurios abi tirs Mėnulio regolito sudėtį. Jos taip pat fotografuos dulkių judėjimą Mėnulio paviršiuje, atliks pagrindinius Mėnulio uolienų patikrinimus ir tirs paviršiaus plazmos sąlygas.

Įdomus marsaeigio aspektas yra tas, kad juo bus testuojamos įvairios medžiagos, kurios galėtų būti naudojamos mėnulio ratams gaminti. Šios medžiagos buvo užklijuotos lipniomis juostelėmis prie Rashido ratų, siekiant nustatyti, kuri iš jų geriausiai apsaugotų nuo mėnulio dulkių ir kitų atšiaurių sąlygų. Viena iš tokių medžiagų yra grafeno pagrindu pagamintas kompozitas, sukurtas Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Briuselio laisvojo universiteto Belgijoje.

„Planetų mokslo lopšys“

JAE ir Japonijos misija yra tik viena iš daugelio šiuo metu vykstančių arba planuojamų apsilankymų Mėnulyje. Rugpjūtį Pietų Korėja paleido orbitinį modulį pavadinimu „Danuri“ (reiškia „mėgaukis mėnuliu“). Lapkritį NASA paleido raketą „Artemis“ su „Orion“ kapsule, kuri galiausiai pargabens astronautus į Mėnulį. Tuo tarpu Indija, Rusija ir Japonija planuoja paleisti nepilotuojamus nusileidimo modulius 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

Planetų tyrinėjimo šalininkai Mėnulį laiko natūralia starto aikštele pilotuojamoms misijoms į Marsą ir toliau. Tikimasi, kad moksliniai tyrimai parodys, ar Mėnulio kolonijos gali būti savarankiškos ir ar Mėnulio ištekliai gali aprūpinti šias misijas kuru. Kita galimybė potencialiai patraukli čia, Žemėje. Planetų geologai mano, kad Mėnulio dirvožemyje yra didelis kiekis helio-3 – izotopo, kuris, kaip tikimasi, bus naudojamas branduolių sintezėje.

„Mėnulis yra planetų mokslo lopšys“, – sako planetų geologas Davidas Blewettas iš Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos. „Galime tyrinėti Mėnulyje esančius dalykus, kurie buvo sunaikinti nuo Žemės dėl aktyvaus jo paviršiaus.“ Naujausia misija taip pat rodo, kad komercinės įmonės pradeda vykdyti savo misijas, o ne veikia kaip vyriausybės rangovai. „Įmonės, įskaitant daugelį ne kosmoso srities įmonių, pradeda rodyti susidomėjimą“, – pridūrė jis.