Pirmasis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Mėnulio roveris šiandien sėkmingai pakilo iš Kanaveralo kyšulio kosminės stoties Floridoje. JAE marsaeigis buvo paleistas iš SpaceX Falcon 9 raketa 02:38 vietos laiku vykdant JAE ir Japonijos misiją į Mėnulį. Jei zondas pasisektų, JAE taptų ketvirtąja šalimi, kuri valdys erdvėlaivį Mėnulyje, po Kinijos, Rusijos ir JAV.

Jungtinių Arabų Emyratų ir Japonijos misija apima nusileidimo aparatą Hakuto-R (reiškia „Baltasis triušis“), kurį pastatė Japonijos įmonė „ispace“. Erdvėlaivis užtruks beveik keturis mėnesius, kad pasiektų Mėnulį, kol nusileis Atlaso krateryje, esančiame artimiausioje Mėnulio pusėje. Tada jis švelniai atleidžia 10 kg sveriantį keturratį Rashid (reiškia „dešiniuoju būdu valdomas“) roverį, kad galėtų tyrinėti Mėnulio paviršių.

Mohammedo bin Rashido kosminio centro pastatytame marsaeigyje yra didelės raiškos kamera ir šiluminio vaizdo kamera, kurios abi tirs Mėnulio regolito sudėtį. Jie taip pat fotografuos dulkių judėjimą Mėnulio paviršiuje, atliks pagrindinius mėnulio uolienų patikrinimus ir tyrinės paviršiaus plazmos sąlygas.

Įdomus marsaeigio aspektas yra tai, kad jis išbandys įvairias medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos mėnulio ratams gaminti. Šios medžiagos buvo užklijuotos lipniomis juostelėmis ant Rashido ratų, siekiant nustatyti, kuri geriausiai apsaugotų nuo mėnulio dulkių ir kitų atšiaurių sąlygų. Viena iš tokių medžiagų yra grafeno pagrindu pagamintas kompozitas, sukurtas Kembridžo universiteto (JK) ir Laisvojo Briuselio universiteto Belgijoje.

„Planetų mokslo lopšys“

JAE ir Japonijos misija yra tik viena iš šiuo metu vykstančių arba planuojamų vizitų mėnulyje. Rugpjūčio mėn. Pietų Korėja paleido orbitą Danuri (reiškia „mėgaukis mėnuliu“). Lapkričio mėnesį NASA paleido raketą Artemis su kapsule „Orion“, kuri galiausiai sugrąžins astronautus į Mėnulį. Tuo tarpu Indija, Rusija ir Japonija planuoja paleisti nepilotuojamus nusileidimo aparatus pirmąjį 2023 metų ketvirtį.

Planetų tyrinėjimų rėmėjai mato Mėnulį kaip natūralią paleidimo aikštę komandoms į Marsą ir už jos ribų. Tikimasi, kad moksliniai tyrimai parodys, ar Mėnulio kolonijos gali būti savarankiškos ir ar Mėnulio ištekliai gali paskatinti šias misijas. Kita galimybė yra potencialiai patraukli čia, Žemėje. Planetų geologai mano, kad Mėnulio dirvožemyje yra daug helio-3 – izotopo, kuris, kaip tikimasi, bus naudojamas branduolių sintezei.

„Mėnulis yra planetų mokslo lopšys“, – sako planetų geologas Davidas Blewettas iš Johns Hopkins universiteto taikomosios fizikos laboratorijos. „Galime tyrinėti dalykus Mėnulyje, kurie buvo nušluoti Žemėje dėl aktyvaus paviršiaus. Naujausia misija taip pat rodo, kad komercinės įmonės pradeda vykdyti savo misijas, o ne veikti kaip vyriausybės rangovai. „Įmonės, tarp kurių daugelis ir ne aviacijos kosmoso srityje, pradeda domėtis“, – pridūrė jis.