Pirmasis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) „Lunar Rover“ šiandien sėkmingai pakilo nuo Canaveral kyšulio kosminės stoties Floridoje. JAE roveris buvo paleistas į „Spacex Falcon 9“ raketą 02:38 vietiniu laiku kaip JAE-Japonijos misijos į Mėnulį dalis. Jei zondas pasiseks, JAE būtų ketvirtoji šalis, kuri po Kinijos, Rusijos ir JAV galėtų valdyti erdvėlaivį Mėnulyje.

JAE-Japonijos misijoje yra Landeris, vadinamas „Hakuto-R“ (reiškia „baltasis triušis“), kurį pastatė Japonijos bendrovės „Ispace“. Erdvėlaivis užtruks beveik keturis mėnesius, kad pasiektų Mėnulį, prieš nusileisdamas Atlaso krateryje arti Mėnulio pusės. Tada jis švelniai išskiria 10 kg keturių ratų ratuko razidą (reiškia „dešinysis vairas“) roveris, kad ištirtų mėnulio paviršių.

„Rover“, kurį pastatė „Mohammed Bin Rashid“ kosmoso centras, yra aukštos skiriamosios gebos fotoaparatas ir šiluminio vaizdo kamera, kurios abi ištirs mėnulio regolito sudėtį. Jie taip pat fotografuos dulkių judėjimą ant mėnulio paviršiaus, atliks pagrindinius mėnulio uolienų patikrinimus ir tiria paviršiaus plazmos sąlygas.

Įdomus „Rover“ aspektas yra tas, kad jis išbandys įvairias skirtingas medžiagas, kurias būtų galima naudoti mėnulio ratams gaminti. Šios medžiagos buvo naudojamos lipnių juostų pavidalu prie Rashid ratų, siekiant nustatyti, kurie geriausiai apsaugotų nuo moondusto ir kitų atšiaurių sąlygų. Viena iš tokių medžiagų yra grafeno pagrindu sukurtas kompozitas, kurį sukūrė Kembridžo universitetas JK ir nemokamas Briuselio universitetas Belgijoje.

„Planetų mokslo lopšys“

JAE-Japonijos misija yra tik viena iš šiuo metu vykstančių ar planuojamų Mėnulio apsilankymų Mėnulio serijoje. Rugpjūčio mėn. Pietų Korėja išleido orbitą pavadinimu Danuri (reiškianti „Mėgaukitės mėnuliu“). Lapkritį NASA paleido „Artemis“ raketą, nešančią „Orion“ kapsulę, kuri galų gale grąžins astronautus į Mėnulį. Tuo tarpu Indija, Rusija ir Japonija planuoja paleisti nepilotuojamus Landers pirmąjį 2023 m. Ketvirtį.

Planetų tyrinėjimo rengėjai mato Mėnulį kaip natūralų paleidimo padėjimą įgulos misijoms į Marsą ir už jos ribų. Tikimasi, kad moksliniai tyrimai parodys, ar mėnulio kolonijos gali būti savarankiškos ir ar mėnulio ištekliai gali paskatinti šias misijas. Kita galimybė čia yra patraukli žemėje. Planetų geologai mano, kad mėnulio dirvožemyje yra didelis kiekis helio-3-izotopo, kuris, tikimasi, bus naudojamas branduolinėje sintezėje.

„Mėnulis yra planetų mokslo lopšys“, - sako planetų geologas Davidas Blewettas iš Johns Hopkins universiteto taikomosios fizikos laboratorijos. „Mes galime ištirti dalykus mėnulyje, kurie buvo nušluoti žemėje dėl jo aktyvaus paviršiaus“. Naujausia misija taip pat rodo, kad komercinės įmonės pradeda pradėti savo misijas, o ne veikti kaip vyriausybės rangovai. „Bendrovės, įskaitant daugelį ne kosmoso, pradeda parodyti savo susidomėjimą“, - pridūrė jis.